Ar reikia žymėti AI nuotraukas ir ką tas užrašas pasako apie jus.

Įsivaizduokite savo profilį su užrašu šalia nuotraukos: sugeneruota dirbtinio intelekto. Ar tai jums sukeltų kokių nors jausmų?

Nuo šio mėnesio tai nebe minties eksperimentas. Rugpjūčio 2 dieną įsigaliojo ES Dirbtinio intelekto akto 50 straipsnis: sugeneruotas vaizdas, atrodantis kaip tikra nuotrauka su tikru žmogumi, komerciniame naudojime turi būti aiškiai pažymėtas. Svetainėje, darbuotojų nuotraukose, reklamoje.

Kalbu apie tai todėl, kad tai tiesiogiai liečia mano darbą. Ir todėl, kad techninė šio klausimo pusė yra tik pusė atsakymo.

Kodėl tas užrašas svarbesnis nei atrodo

Ne kartą girdėjau klausimą: ar tikrai verta fotografuotis, jei nuotrauką galima susigeneruoti per penkias minutes? Tie patys žmonės dažnai priduria, kad sugeneruotas portretas bus gražesnis, o jie patys esą nefotogeniški.

Tikriausiai bus gražesnis. Taisyklingesni bruožai, tobula šviesa, oda lyg krištolas.

Bet gražesnis už ką? Už jus?

Sugeneruotas portretas rodo ne jus, o versiją, kuria norėtumėte būti. Ir čia yra visa esmė. Geriausias portretas nėra tas, kuriame gražiausiai atrodai. Tai tas, kuriame tave atpažįsta ir kuriuo pasitiki.

Ką rodo tyrimai apie pasitikėjimą

Princeton universiteto tyrimai rodo, kad pirmam įspūdžiui apie žmogų susidaryti pakanka dešimtadalio sekundės. Per tą laiką smegenys nusprendžia dėl dviejų dalykų: ar šiuo žmogumi galima pasitikėti ir ar jis atrodo kompetentingas. Ilgesnis žiūrėjimas to sprendimo beveik nekeičia.

Su sugeneruotais portretais nutinka keistas dalykas. Kol žiūrovas nežino, kad vaizdas dirbtinis, jis vertina jį net palankiau nei tikrą. Bet kai sužino, viskas apsiverčia: apklausos rodo, kad du trečdaliai personalo specialistų sugeneruotą kandidato portretą vertina neigiamai.

Ir dar vienas skaičius, kuris paaiškina, kodėl reglamentas apskritai atsirado: beveik 90 % žmonių nori žinoti, ar vaizdas sukurtas dirbtinio intelekto.

Vadinasi, AI portretas veikia tol, kol niekas nesužino. Nuo rugpjūčio 2 dienos komerciniame naudojime jis tos prabangos nebeturi.

Kas jūsų įmonė yra pagal šį reglamentą?

Reglamentas skiria dvi roles. Tiekėjas yra tas, kas kuria AI įrankį – jam tenka prievolė įrašyti į failą mašininiu būdu nuskaitomą žymą.

Diegėjas yra tas, kas tą įrankį naudoja. Jei įmonė ar jos darbuotojai generuoja vaizdus darbo reikmėms, įmonė yra diegėjas, ir būtent jai tenka prievolė turinį matomai pažymėti.

Asmeninis, neprofesinis naudojimas į reglamento taikymo sritį nepatenka. Bet jei iš veiklos reguliariai gaunama ekonominė nauda, naudojimas laikomas profesiniu.

Kas laikoma deepfake?

Terminas skamba dramatiškai, bet apibrėžimas techninis. Turinys laikomas deepfake, kai tenkinamos visos trys sąlygos:

• Panašumas. Aukštas panašumo laipsnis į vaizduojamą asmenį, objektą, vietą ar įvykį.
• Egzistavimas. Tai, kas vaizduojama, realiai egzistuoja arba galėtų egzistuoti.
• Klaidingas autentiškumo įspūdis. Turinys gali suklaidinti žiūrovą dėl to, ar jis tikras.

Praktiškai tai reiškia, kad sugeneruotas darbuotojo portretas, atrodantis kaip tikra nuotrauka, prievolę sukelia. Abstrakti iliustracija, akivaizdžiai piešta grafika ar vaizdas be žmonių – ne.

Ko žymėti nereikia?

Prievolė netaikoma, kai AI atlieka pagalbinę standartinio redagavimo funkciją arba iš esmės nekeičia pradinių duomenų ir jų prasmės:

• Odos retušas, spalvų ir ekspozicijos korekcija.
• Dulkių, defektų ar nukritusio plauko pašalinimas.
• Triukšmo mažinimas ir ryškinimas.

Riba yra ties tuo, ar pakeitimas kuria klaidingą tikrovės įspūdį. Kol nuotrauka rodo tai, kas iš tikrųjų įvyko prieš objektyvą, prievolės nėra.

Todėl įprastas fotosesijos rezultatas, net su visu profesionaliu retušu, į šias taisykles nepatenka. Retušas tvarko šviesą, spalvas ir laikinus dalykus. Jis nekeičia to, kas jus daro jumis.

Kaip turi atrodyti žymėjimas?

Europos Komisija čia kalba aiškiai: žymėjimas turi būti suprantamas ir pastebimas žmogui be jokių techninių įrankių. Remtis vien mašinine žyma, kurią į failą įrašė AI įrankis, negalima.

Praktiškai tai reiškia matomą užrašą arba ženklą prie vaizdo. ES yra paskelbusi oficialų ikonų rinkinį, skirtą būtent tam. Informacija turi pasiekti žmogų ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu.

Tai ir grąžina prie klausimo, nuo kurio pradėjau. Užrašas prie nuotraukos nėra bausmė. Bet jis yra informacija, kurią kiekvienas jūsų profilio lankytojas perskaitys pirmiau nei jūsų pareigas.

Kur čia paprastesnis kelias?

Visą šitą klausimą galima apeiti vienu sprendimu. Tikra nuotrauka jokio žymėjimo nereikalauja, jokių terminų nesukelia ir nepalieka klausimo, ką apie ją pagalvos tas, kuris ją pamatys.

Valanda studijoje – ir viso šito klausimo nebelieka. Nereikia nei žymėti, nei svarstyti, ar kas nors pastebės.

Komandos fotosesiją galima suorganizuoti per vieną dieną, atvykstant į jūsų biurą. Rezultatas – nuotraukos, kurias galima naudoti bet kur ir bet kada, be sąlygų ir be paaiškinimų.

Ir svarbiausia: žmogus, kuris pamatys tokią nuotrauką, jus atpažins, kai susitiksite gyvai. Būtent iš to ir gimsta pasitikėjimas.

Šaltiniai: Europos Komisija, „Safer and more transparent AI“ (2026-08-02); Komisijos D.U.K. dėl AI akto 50 str.; Gairės dėl AI sugeneruoto turinio skaidrumo; Ryšių reguliavimo tarnyba; Princeton University pirmo įspūdžio tyrimai; Ringover rekruterių apklausa; Getty Images skaidrumo tyrimas.